linksmočius

linksmõčius, -ė smob. (2) 1. kas vis linksmas, linksmuolis: Mažoje triobelėje beturtis kurpius gyveno, toks dainininkas ir linksmočius Blv. 2. kas mėgsta linksmintis, pramogauti: Po trumpos linksmybės eina gyvenimo šleikštumas, dvasios nuopuolis, ir linksmočius girtuoklis lieka galop kaip gaidžių nukapotas Blv.